- arlioti
- ar̃lioti, -ioja, -iojo 1. tr., intr. Ktk, Prng barti, plūsti, niekinti: Tu ar̃lioji mergas, tik kažin kokią pats išsirinksi Ds. Manim visi ar̃lioja, valūzoja Rod. Visi ar̃lios, nekęs Dglš.| refl.: Sako, kad anas su boba ar̃liojas ir ar̃liojas per visą dieną Ml. 2. intr. versti, rausti: Kiaulė neėda, tik ar̃lioja Ds. 3. intr. draskant, purtant narnėti: Anas (šuva) nekanda, tiktai ar̃lioja nutvėręs už marškinių Mlt. \ arlioti; išarlioti; suarlioti
Dictionary of the Lithuanian Language.